)
Naujienų Srautas
Prancūzai puikiai supranta, kad gražios ir talentingos moterys reprezentuoja šalį ne ką prasčiau nei Burgundijos regiono raudonasis vynas. Šių laikų pasaulio stiliaus dievaitėmis tituluojamų Prancūzijos aktorių, dainininkių ar modelių skonis dažnai nenusileidžia jų talentams. Žavioji BB galėjo vilkėti bet ką, ir vistiek atrodė stulbinamai.
Kai Sorbonos universitete studijuojančiai draugei užsiminiau, kad ketinu rašyti straipsnį apie kultines prancūzes, ji primygtinai siūlė paminėti neseniai vos per plauką prezidento rinkimų nelaimėjusią Ségol?ne Royal. Prancūzija nuo seno garsėja stipriomis moterimis, kad ir nacionaline didvyre Jeanne d’Arc, net šiandien įkvepiančia režisierius, dailininkus, rašytojus ir aktores, svajojančias pasimatuoti karingosios mergelės šarvus. Bet šįkart prisiminkime ne politines tautos numylėtines, o tas, kurių dėka Prancūzija visam pasauliui asocijuojasi su stiliumi, mada ir neblėstančiu prancūzių šarmu.
1956 metais kino teatrus pasiekus Rogerio Vadimo filmui „Ir Dievas sutvėrė moterį“ dėl Brigitte Bardot kojų pamišo visa Prancūzija. BB net jaunajai prancūzų kartai išlieka sekso simboliu. Ši blondinė ryškiai apvestomis akimis, suveltų šviesių plaukų kupeta ir gundančiai praviromis lūpomis – it prancūziškoji Marilyn Monroe, kurios stilių perdirbinėja (kartais ir darko) kas tik netingi. Vilkėjusi viską – nuo žėrinčių iki paprastų languotų suknių ar saulės kliošo sijonų – aktorė visada atrodė stulbinamai. BB įvaizdžio variacijos svyruoja nuo suvulgarintų Pamelos Anderson bandymų iki rafinuotų Scarlett Johansson manipuliacijų retro stiliumi.
Nesvarbu, kad pati BB jau seniai peržengė 70 metų ir kur kas dažniau lanko gyvūnų prieglaudas nei naujų kolekcijų pristatymus, ji prisimenama kaip kino legenda ir podiumo meistrų įkvėpėja. Vyšnaitėmis dekoruoti „Dolce&Gabbana“ pin up stiliaus bikiniai, balerinų bateliai, aptempti džinsai ar Tomo Fordo akiniai baltais rėmeliais atrodo kaip ištraukti iš Brigitte jaunystės laikų spintos. O kur dar juodi „Prada“ galvos raiščiai, kuriuos pasitelkusi it mergaitė Sienna Miller kopijavo 40 metų senumo Brigitte fotografijas.
Ši žinoma blondinė nemažai laiko Sen Tropezo kurorte praleido su kita nė kiek ne menkesne Prancūzijos pažiba – rašytoja Francoise Sagan. Nors pastaroji nebuvo apdovanota tokia įspūdinga išvaizda, tačiau kaip mados ir gyvenimo būdo diktatorė nenusileido niekam. Nuo pat romano „Sveikas, liūdesy“ pasirodymo knygynuose berniokiška griežtokų bruožų mergina tapo ne tik literatūrinio pasaulio žvaigžde. Autorės biografė Genevieve Moll ją aprašo kaip charizmatišką cinizmo, snobizmo ir kilnumo derinį. Abi moterys to meto visuomenę šokiravo elgesiu, buvusiųjų sąrašais bei išgerto alkoholio kiekiu ir kartu žavėjo bohemiška dvasia ir laisve.
Nenuostabu, kad Brigitte Bardot buvo siūloma įkūnyti Nacionalinį Prancūzijos laisvės simbolį Marianne, kuri iki 1969 metų vaizduota kaip paprasta liaudies mergina. Tokio pat pasiūlymo yra sulaukusi ir Catherine Deneuve, o 2000 metais Marianne veido bruožus bei įspūdingą biustą „paskolino“ supermodelis Laetitia Casta. Iš penkių kandidačių balsuojant išrinkta mergina po kiek laiko buvo apkaltinta persikėlusi gyventi į Londoną, tad po kelerių metų jos garbias reprezentacines pareigas perėmė vietos televizijos žvaigždė.
Ankstyvos karjeros pradžioje Laetitia garsėjo kaip tobulų formų modelis, itin tinkantis apatinio trikotažo reklamai. Per kelerius metus dirbdama su daugybe prekės ženklų – nuo „Gap“, „L’Oréal“ ar „Calvin Klein Jeans“ iki aukštosios mados korifėjų – Casta įrodė, kad jai nepašykštėta ir kitų talentų. Aktorės kelią pradėjusi kaip komiksų mergina „Asterikse ir Obelikse“ dabar Laetitia savo filmografijoje turi apie dešimtį įvairių žanrų kino festivalių kritikų įvertintų darbų. Kurį laiką pasitraukusi iš mados verslo manekenė augino du vaikus, tačiau „Miu Miu“ mados namams pavyko prikalbinti moterį tapti šių metų rudens ir žiemos sezono veidu. Ne veltui net pramuštgalvė britų dizainerė Vivienne Westwood yra pasakiusi: „Aš netikiu Dievu, tačiau pažvelgusi į Laetitią suprantu, kad ji yra Jo egzistavimo įrodymas“.
Nors aktorei Audrey Tautou nebuvo oficialiai pasiūlyta tapti Prancūzijos veidu, ji juo vis dėlto tapo. Dažnas mintyse piešdamas tipinę prancūzaitę regi žaviąją „Ameliją iš Monmartro“. Vargšė Audrey niekaip nepajėgia išsivaduoti iš viso pasaulio numylėto personažo gniaužtų. Paryžiaus simbolių mozaikoje ji puikuojasi greta iš vinilinių plokštelių skambančių Mireille Mathieu dainų, pripažintų mados korifėjų, puikių filmų ir juose vaidinančių aktorių. Viena jų – Anthony Minghellos „Angle ligonyje“, Leoso Carax „Pont Nef meilužiuose“, Lasse Hallströmo „Šokolade“ ir ne tik žavėjusi Juliette Binoche. Ne kartą nominuota ir ne vieną apdovanojimą gavusi aktorė kurdama trapios ir gedinčios Julie Vignon portretą Krysztofo Kieslowskio „Mėlynoje“ įrodė, kad net liūdinti, iš tamsių drabužių neišlendanti moteris gali būti graži.
Apie prancūzių žavesį sklandančioms legendoms neatsispyrė ir aktorius Johnny Deppas, patrakėlę Kate Moss išmainęs į prancūzę dainininkę, manekenę, aktorę Vanessą Paradis. Pirmą sykį sutikęs Paradis vėliau aktorius žurnalistams prisipažino, kad pamanė išvydęs angelą. Visada atsiras žmonių, kurie ją prisimins kaip keturiolikmetę garbanę ryškiu makiažu ir mini sijonu, švelniu balsiuku traukiančią „Joe le Taxi“, kartkartėmis vis dar skambančią eteryje. Ankstyvą šlovę aktorė prisimena kaip košmarą, nes žmonės ją stumdė ir pešė už plaukų net einant gatve, o mokykloje patys mokytojai mažąją įžymybę vadino šliundra. Sunki pradžia nesutrukdė merginai sukurti kelių gerų vaidmenų (ypač norisi paminėti nepamirštamą Patrice’o Leconte’o „Merginą ant tilto“), įdainuoti 1991 metais Lenny Kravitzo jai prodiusuoto albumo anglų kalba, užauginti du vaikus ir reklamos kampanijose atstovauti tokiems solidiems prekės ženklams kaip „Chanel“. Nepaisant patyčių, Vanessos kaulėtumo ar švarplės, ji su Johny vadinami viena įspūdingiausių pasaulio porų. Posakis, kad gražiems žmonėms tinka viskas, šiuo atveju kaip niekada teisingas.
Beje, nebūtina būti tikra prancūze, kad taptum prancūziško stiliaus dievaite. Viena iš nedaugelio priimtųjų į savų klaną – už tautos numylėtinio Serge’o Gainsbourgho ištekėjusi anglė Jane Birkin. Ši plokščiakrūtė į mados istoriją įėjo apsivilkusi peršviečiamą mažutę juodą suknelę, kurios dėka ne viena prancūzė nustojo kompleksuoti dėl mažos krūtinės. Elegantiško ir hipiško stiliaus mišinio gerbėja, garsėjanti geru skoniu, buvo liaupsinama ne kartą, o prancūzų mados namai „Hermes“ jos vardu pavadino talpią, net tarp Holivudo žvaigždučių populiarią rankinę.
Dar viena mergina, kurios prancūziškas kraujas „atskiestas“ amerikietišku, – Eva Green. Pirmiausia mes ją išvydome kaip kiek iškrypusią žavią meilės trikampio kraštinę Bernardo Bertolucci „Svajotojuose“. Šis DVD užėmė garbingas vietas kino mylėtojų lentynose, o talentinga ir graži Eva pozavo savo meno albumų kolekcijos fone ir per interviu pasakojo, kad jos svajonė – suvaidinti ledi Makbet. Deja, netrukus mergina džiaugėsi gavusi Bondo meilužės vaidmenį filme „Kazino Royale“. Apdovanota BAFTA „Oranžinės kaukės“ statulėle kaip geriausia kylanti aktorė netrukus panelė Green sulaukė pasiūlymo reklamuoti naujausius „Dior“ kvepalus „Midnight Poison“. Įspūdingame reklaminiame vaizdo klipe skambant nuostabiai grupės „Muse“ dainai mergina princesiška suknele virve leidžiasi nuo didžiulio krištolinio sietyno it Pelenės ir Tarzano mišinys.
Kalbant apie kultines prancūzes nedera pamiršti klasikiniu grožiu apdovanotos Catherine Deneuve, kuriai po Luiso Bunuelio filmo „Dienos gražuolė“ buvo „prisiūta“ dar vieno Fabrique en France (pagaminta Prancūzijoje) sekso simbolio etiketė. Specialiai šiam filmui Yveso Saint Laurento sukurti drabužiai džiugino ne vieną mėgėją paganyti akis. Dėl vieno geidulingiausių visų laikų filmo, vaizduojančio seksualinėse fantazijose pasiklydusią moterį, dabar „belle de jour“ dažniausiai vadinamos aukštos klasės prostitutės. Nepaisant tokių filmo prilipdytų klišių, aktorė toliau aktyviai filmuojasi ir kuria vaidmenis ne vien tobulos išvaizdos, bet ir aktorinių gebėjimų reikalaujančiose kino juostose.
Nesinorėtų nustumti į užmarštį ir naujai atrastos Edith Piaf, kurios dainų klausydamasi Marlene Dietrich teigė pajuntanti tikrą Paryžiaus dvasią. Neseniai Lietuvos kino teatruose rodytame filme „Rožinis gyvenimas“ garsiąją dainininkę vaidina Marion Cotillard, po šio vaidmens patekusi į šalies „A plano“ aktorių gretas. Ryškiai raudonos Edith Piaf lūpos, kryželis, santūrios klasikinės juodos suknelės ir balsas, šlovintas net už Prancūzijos ribų, šiai šaliai sukūrė dar vieną stiprią ir nuo laiko neišblukusią legendą.
Sudaryti išsamų dienos, dešimtmečių ar net ištisos epochos Prancūzijos gražuolių sąrašą būtų gana sudėtinga, nes jų išties nemažai. Norisi paminėti ir amžinąją karalienę Margo – Isabelle Adjani, fatališkąją Fanny Ardant, ne sykį Lietuvoje koncertavusią Patricią Kaas, nesenstančių aktorių būriui vadovaujančią Sophie Marceau...
Visos jos liks amžinai jaunos filmuose, dainose ir nuotraukose, iš kurių ne vienas ims pavyzdį, mokysis stiliaus ir bandys atrasti tą bendrą prancūziško šarmo vardiklį, stebuklingą ingredientą, iškeliantį prancūzes į žaviausių pasaulio moterų sąrašų pirmąsias vietas.
| < Ankstesnis | Sekantis > |
|---|
